patamsioti

patámsioti Š 1. NdŽ žr. patamsinti 1. 2. tr. uždengti kuriam laikui nuo šviesos: Kai pridedu ranką prie kaktos, kai patámsioju akis, geriau matau Alv.

užtámsioti Lp

1. žr. užtamsinti 1: Jis sėdėjo užtamsiotoje sodo altanoje su knyga rankoje rš. ║ Debesys užtámsioja saulę BŽ169. 2. žr. užtamsuoti: Tu čia tik užtámsioji, ir aš nematau dirbt! Kt. Neužtámsiok, aš nieko nematau! Alk. \ tamsioti; patamsioti